Tik kinomaniakas.lt:
-
„Kino pavasaris“: džiaugsmai ir vargai
Šiemet „Kino pavasario“ metu pažiūrėjau daugiausiai filmų, kiek esu mačiusi bet kokiame festivalyje. 12 trumpametražių ir 20 ilgametražių filmų per dvi savaites yra mano asmeninis rekordas ir turiu įtarimą, kad artimiausiu metu nepavyks jo pagerinti. Reflektuodama festivalį kiek nustebau – didžioji dalis matytų filmų man vienaip ar kitaip patiko. Be abejo, netrūko ir mažiau žavingų…
-
Interviu su „5-os dienos festivalio“ organizatoriumi, režisieriumi Laurynu Bareiša: norime, kad kinas taptų priežastimi žmonėms susitikti ir kalbėtis
2025–ųjų spalio 5–oji, Lietuvos kultūros lauko darbuotojų iniciatyva, tapo viena reikšmingiausių dienų pastaraisiais metais. Tą sekmadienį per visą Lietuvą aidėjo Čiurlionio „Jūra“, o pilietiškai aktyvių žmonių dėka vyko įvairiausių renginių: nuo nemokamų muziejų, teatrų, galerijų, viešų paskaitų iki lietuviško kino seansų ir net meninių instaliacijų. Nuo pat ryto iki vėlaus vakaro visoje šalyje, skirtinguose kultūros,…
-
„Renovacija“: ar toks ir bus gyvenimas?
Kovo 22-ąją su žiūrovais atsisveikino dvi savaites trukęs „Kino pavasaris“. Baigėsi šventiškas šurmulys laukiant filmo, baigėsi klausimai „ką žiūrėsi?“ ir „kas patiko?“. Žiūrovams liko tik pasipildę matytų filmų sąrašai bei žalias katarsis. Nors festivalis ir pasibaigė, keli filmai leidžia jam neformaliai tęstis, toliau laukdami žiūrovų kino teatrų salėse. Vienas tokių filmų – Gabrielės Urbonaitės romantinė…
-
Ar tikrai nėra kitos išeities?
Oskarus aplenkęs, bet žmonėms įspūdį palikęs filmas „Nėra kitos išeities“ yra apie visuomenę, kurioje darbas ir reputacija yra svarbiau už žmogiškumą. Park Chan-wook jau yra žinomas režisierius dėl jo praeitų filmų, kuriuose taip pat daug žiaurumo ir pabrėžimo, kad sistema, kurioje gyvename, dažnai priverčia žmones nebesijausti asmenybėmis. Veiksmas vyksta Pietų Korėjoje, kurioje darbo kultūra yra…
-
„Sentimentali vertė“ arba aš noriu turėti namus
Ne kartą esu galvojęs, kiek mes esame savo tėvų kopijos. Kiek mumyse yra jų, o kiek mūsų? Mintis, kad galbūt tos tėviškos šaknys yra neišraunamos, šiek tiek baugina, kadangi norisi būti savimi, o ne kažkieno pigi kopija, tačiau tikriausiai visi sutiksime, kad mes esame tam tikri savo tėvų klonai, norim to ar ne. Šio filmo…
-
Kristin Stewart debiutas „Vandens chronologija“: kiek mylių reikia nuplaukti, kad atrastum save?
Kristin Stewart debiutinio ilgametražio filmo „Vandens chronologija“ premjera įvyko 2025 m. Kanų kino festivalyje, programoje „Ypatingas žvilgsnis“ (Un Certain Regard). Tai intensyvi biografinė psichologinė drama, sukurta pagal 2011 m. pasirodžiusį to paties pavadinimo Lidijos Yuknavitch autobiografinį romaną. Oregone kuriančios rašytojos kūrybinis identitetas neatsiejamas nuo jos lietuviškų šaknų: prosenelių Juknevičių pavardės i…
-
Gyvenimiškos detalės kine: Joachimo Triero retrospektyvos refleksijos
Apie norvegų režisierių Joachimą Trierą pirmą kartą sužinojau, kai 2021 m. pasirodė filmas „Blogiausias žmogus pasaulyje“. Filmas gavo ne vieną reikšmingą nominaciją įvairiuose tarptautiniuose apdovanojimuose, o Kanų kino festivalyje Renate Reinsve buvo apdovanota geriausios aktorės prizu už pagrindinės veikėjos Julie įgyvendinimą. Tuo metu perskaičiau ir girdėjau daugybę labai teigiamų filmo atsiliepimų, tačiau nors ir atkreipiau…
-
Ištikus santykių krizei, į pagalbą atskuba eksperimentavimai lovoje – „Suaugusiųjų žaidimai”
„Kino pavasaryje“, ko gero, ne vienam į akį kritęs filmas vilioja pamatyti naują 2026 metų komišką kanadiečių kino juostą „Suaugusiųjų žaidimai“ („Follies“). Tikriausiai, sakyti net nereikia, jog net pavadinimas byloja, kad šis filmas ne vaikams. Įdomu tai, jog pačią juostą režisavo Ericas K. Bouliannas, kuris taip pat atlieka ir pagrindinį vaidmenį. Filmo istorija ganėtinai blanki.…
-
Kaleidoskopiškas Franco Kafkos portretas pagal Agnieszką Holland
Lenkų režisierė Agnieszka Holland yra viena ryškiausių šiuolaikinio Europos kino kūrėjų, žinoma dėl filmų „Europa Europa“, „Tamsoje“ ar „Žalia siena“. Nevengdama jautrių temų, tokių kaip rasizmas, antisemitizmas, migracija, žmogaus teisės, savo filmuose ji dažnai kelia gėrio ir blogio, moralės, kaltės klausimus. Jos kinas dažnai remiasi tikromis istorijomis, literatūra ar istoriniais tyrimais. Naujausiame savo filme „Francas“…
-
Nuo nulio iki „Amerikietiškos svajonės“: viltinga komedija, kviečianti svajoti
„Kino pavasarį“ asmeniškai atidariau su šiuo filmu neatsitiktinai. Bevartant festivalio repertuarą ir skaitinėjant visų pristatomų kūrinių trumpus aprašymus, mano akys užkliuvo už trijų raidžių: NBA. Domiuosi šia lyga ir krepšiniu jau daugiau nei pusę savo gyvenimo, tad pamatyti filmą, kurio siužetas pasakoja apie šio sporto virtuvės užkulisius per įprasto žmogaus, visapusiško fano, kuris savo karjerą…