„Kino pavasarį“ asmeniškai atidariau su šiuo filmu neatsitiktinai. Bevartant festivalio repertuarą ir skaitinėjant visų pristatomų kūrinių trumpus aprašymus, mano akys užkliuvo už trijų raidžių: NBA. Domiuosi šia lyga ir krepšiniu jau daugiau nei pusę savo gyvenimo, tad pamatyti filmą, kurio siužetas pasakoja apie šio sporto virtuvės užkulisius per įprasto žmogaus, visapusiško fano, kuris savo karjerą sporte pradėjo nuo nieko, prizmę, buvo lengvas sprendimas. Nepamirškime ir to fakto, kad tai yra prodiuserių, dirbusių prie tokio kultinio filmo kaip „Neliečiamieji“, darbas. Visiškai skirtingos situacijos, tačiau bendra tema – ryšys tarp žmonių ir nepasidavimas – pasirodo ir šiame režisieriaus Anthony Marciano filme, paremtame tikra istorija. Nors atėjau į kino salę manydamas, kad jau daug žinau apie krepšinį, tikrai buvo kas nustebino, sužinojau ir išmokau kažką naujo. Ne vien apie NBA.

Filmo veiksmas sukasi apie du skirtingus, tačiau bendros svajonės suvestus draugus Džeremį (akt. Raphaël Quenard) ir Buną (akt. Jean-Pascal Zadi), kurie savo kasdienio darbo metu mintyse gyvena krepšinio ritmu. Dėl nepavykusių jų karjerų kaip žaidėjų, lieka tik viena išeitis – pasiekti NBA per agentų darbą ir naujų talentų paiešką, kurie galbūt nueis toliau nei patys pagrindiniai filmo veikėjai. Tačiau kas rimtai žiūrės į du vyrukus iš Prancūzijos, kurių patirtis tokioje organizacijoje yra lygi nuliui?

Tai istorija apie nepasidavimą dėl savo išsvajotų tikslų, baimės būti išjuoktu ar nesuprastu nebuvimą ir ryšį tarp dviejų žmonių, kurie skiriasi charakteriais, bet tai nestabdo jų eiti per pasisekimus ir dar dažniau nesėkmes. Nuoširdus pasakojimas tyrinėja ne tik pradedančių agentų kovą dėl būvio krepšinio rinkoje, bet ir drąsą padėti save į nepatogią padėtį, pamiršti autoritetus ir nenusivilti, kai atrodo, kad viskas baigta. Kaip išlikti žmogumi ir nepasiduoti stresui, nepamiršti, kas yra meilė ir paslauga? Džeremis ir Buna šiuos klausimus kelyje nuo mažo ofisiuko iki NBA naujokų biržos kėlė ne kartą, tad ko pasimokyti iš filmo apstu.

Stebint šį filmą, nuo pat istorijos pradžios galima pajausti dinamiką, kurią turi pagrindinių personažų pora. Subtilus humoras ten, kur reikia, ir bendras degimas noru pasiekti kažką daugiau nei galėjo anksčiau leidžia stebėtojui greitai suartėti su Džeremiu ir Buna, sirgti už juos. Draugai puikiai sutaria ir papildo vienas kitą nuo pirmo susitikimo ir nešvaisto laiko pradėti darbus. Mano jau minėtas ofisiukas ir pirmosios klientų paieškos atsiranda galbūt kažkiek per greitai, norėjau labiau suprasti, kaip viskas prasidėjo ir rutuliojosi, jaučiausi ne viską sužinojęs, tačiau suprantu, kad režisierius nenorėjo 4 valandų filmo. Vis dėl to, pirmoji užuomazga man pasirodė kiek skubota, tėkmė nuo susipažinimo iki jau veikiančio agentūros startuolio paliko abejonių, kaip visa tai įgavo pagreitį ir prasidėjo krepšininkų rengimas.

Filmą priskirsčiau nerašytui „feel good“ žanrui, kai žinai, kad net ir atėjus nuopuoliui ar blogai žiniai, bus rastas kelias iš ten išlipti ir spėti pajuokauti: pozityvumas ir valia liejasi per kraštus. Kartais atrodo, kad taip sektis ar kažką pasiekti yra neįmanoma, tačiau protagonistai sugeba užtildyti net ir didžiausius kritikus, šiuo atveju ir mane. Filmas greitai įgauna pagreitį ir palaiko spartų tempą, vienas įvykis keičia kitą ir niekas pernelyg ilgai neužsistovi. Sėdint kino salėje kyla pastebėjau, kad iš pirmo žvilgsnio eilinis sėkmės istorijos filmas gali parodyti tiek daug ir apkalbėti dalykus, kurie galbūt nėra susiję su krepšiniu ar agento profesija, tačiau lydi žmogaus gyvenimą, nesvarbu, koks jo darbas ar kilmė. Scenarijus labai taikliai ir atpažįstamai demonstruoja, kaip greitas gyvenimo būdas, stresas ir šviežia sėkmė gali daryti įtaką žmogaus atvirumui ir nuoširdumui, verčia apsimesti tuo, kuo nėra. Tas paveikia ir romantinius santykius, nuo kurių naujame pinigų ir žinomumo gyvenime nepabėgsi, kyla noras nustebinti ar padaryti įspūdį.

Tai yra neeilinė sėkmės istorija, kurios žinutė yra galbūt kiek nuvalkiota, bet teisinga – svajoti gali visi.

Nori ar nenori, šio filmo metu teks išgirsti daugybę krepšinio ir jo užkulisių terminų, kurie dažnai lieka nepaaiškinti ar dar tik aiškėja filmo veikėjams. Gausu ir krepšinio veiksmo scenų, nuo paprasto pasižaidimo parke iki NBA finalų aikštelės, treniruočių ir peržiūrų. Šie intarpai yra nufilmuoti dinamiškai, kamerų darbas ir pakyli muzika prideda tikrumo bei dramos, tačiau man ne viskas pasirodė realistiška ar sklandu. Aktorių judesiai atrodė neišbaigti ir vietomis net juokingi. Suprantama, kad aukščiausio lygio sportininkai šioms scenoms atlikti pakviesti nebus, tačiau tai labai krenta į akį ir ši mintis nepaliko mano galvos kino salėje. Verta paminėti, kad krepšininkų–aktorių įtraukimas į tikrų rungtynių įrašus ir tokių renginių kaip naujokų birža suvedimas tarp dokumentinių ir vaidybinių scenų buvo atliktas puikiai ir pridėjo filmui papildomo įdomumo bei realistiškumo.

Energingas ir pilnas gyvenimo, tačiau leidžiantis ir sustoti, pamąstyti ir įsivertinti filmas nebijo pažaisti su jausmais ar išlaikyti paslaptį, sukurti tam tikrą ironiją. Mažos detalės kaip įdomus kameros kampas ar pasikartojanti daina įsimena ir palieka įspūdį, kad filmas yra labiau apgalvotas nei paprasta karjeros aukštumų siekimo istorija. Ypač mane sužavėjo ir iki šiol klaidžioja galvoje viena iš paskutinių filmo atomazgų, kuri leidžia žiūrovui kiek laiko paspėlioti apie kokią dabartinę krepšinio žvaigždę kalbama ir nepamesti dėmesio.  Manau, kad kiekvienas, atėjęs pažiūrėti šio filmo, išsineš kokią nors savitą emociją, filmo dalį, kuri žiūrovui rezonavo labiausiai. Tai yra neeilinė sėkmės istorija, kurios žinutė yra galbūt kiek nuvalkiota, bet teisinga – svajoti gali visi.