Nepripažintos režisierės eksperimentai: „Meno avilys“ kviečia į Margaret Tait kūrybai skirtą renginį

Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ tęsia kasmetinį Sinematekos renginių ciklą. Šį kartą kuratorių poziciją užėmė kino klubas „Cinézine“ – jo komanda atsigręžė į savo laiku nepripažintą, bet išskirtinę škotų režisierę, rašytoją ir poetę Margaret Tait. Jos filmus ir poeziją pristatantys skaitymai ir peržiūra vyks sausio 15 d. 19:30 val. „Meno avilio“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2).

Filmo „Spalvų eilėraščiai“ stop kadras

Renginio kuratorės Ugnė Balsytė, Aušra Umbrasaitė ir Milda Valiulytė „Cinézine“ apibūdina kaip laisvai keliaujantį kino klubą, kviečiantį į judančių vaizdų, videomeno ir menininkių (-ų) filmų peržiūras, kurias lydi neformalūs pokalbiai. Iniciatyva gimė iš noro suburti kino žiūrėtojus ir mylėtojus, kurti neįpareigojančius ir netikėtumams atvirus susitikimus. Pasak „Cinézine“ įkūrėjų, šio renginio programos kuravimą įkvėpė Margaret Tait knyga „Personae“ (sud. Sarah Neely) – nuo standartinio memuaro nutolstantis leidinys, autofikcija, papildyta užrašų knygelių puslapiais bei nuotraukomis iš asmeninio Tait archyvo.

„Margaret Tait užrašų knygelės“ pavadinta peržiūra ir skaitymai apmąsto teksto kine ir, atvirkščiai, kino literatūroje santykį. Iš Škotijos kilusi Tait visą gyvenimą kūrė filmus ir rašė poeziją, tad poetinė logika persismelkia į kasdienybės fiksavimą kino juostoje, o jos tekstuose dažnai atsiranda neišpildytų kino scenarijų scenos. Ištirpusios ribos tarp asmeninio, kūrybinio, profesinio lauko puikiai atspindi ir visą Margaret Tait kūrybos stilių bei procesą; nesulaukusi oficialaus pripažinimo, Margaret dirbo kino industrijos paraštėse, finansavo filmus savo ir šeimos lėšomis. Šios aplinkybės suformavo savitą jos požiūrį į judantį vaizdą. Kaip pati apibūdino, jai buvo svarbu „kvėpuoti su kamera“, su smalsumu ir rūpesčiu žvelgti į mažesnius, kasdienius gyvenimo aspektus.

Per 25 metus nepertraukiamo darbo, Margaret Tait sukūrė 32 trumpametražius ir vieną ilgo metro filmą, ištobulino savitą, poetišką stilių. Prieš jos kamerą dažniausiai atsiduria artima aplinka: šeimos narių portretai, namų ir studijos interjerai, gatvės, kuriose gyveno – Edinburge ir gimtojoje Orknio saloje. Filmus ji dėliodavo pagal savitą poetinę logiką, kartais ritmiškai supriešindama vaizdą ir garsą, pasitelkdama savo ir kitų poetų tekstų ištraukas. Šias kompozicijas dažnai papildo abstrakčios animacijos, pieštos tiesiai ant 16 mm juostos. Visa tai apjungdama, Margaret Tait pasiūlo paslapties ir dviprasmiškumo viziją, eksperimentine dvasia persmelktą kasdienybės kino poetiką.

Filmo „Ga portretas“ stop kadras

Sinematekos renginių ciklas yra tęstinis „Meno avilio“ projektas, kuriame Lietuvos ir užsienio menininkės (-ai), kuratorės (-iai), tyrėjos (-ai) yra kviečiami susipažinti su fiziniu bei virtualiu Sinematekos restauruotų filmų ir videomeno kūrinių archyvu. Kuratoriniai tyrimai „Meno avilio“ auditorijoms pristatomi svečių sudarytose judančių vaizdų programose, viešuose pranešimuose, užsakomuosiuose tekstuose ir siūlant literatūros rekomendacijas.

Renginys nemokamas. Dalyvavimui būtina registracija.

Registracija: https://forms.gle/pUVY5L8Woj9uS6Dq8

„Meno avilio“ Sinematekos renginių ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos kino centras.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *