„Bugonija“ yra naujausias Yorgos Lanthimos filmas, kuris nors ir pasižymi mažesniu režisieriaus beprotiškų elementų kiekiu, vis tiek palaiko įprastą Yorgos braižą. Pagrindiniais veikėjais pasirinkti irgi jau nebe nauji šiam režisieriui aktoriai Emma Stone bei Jesse Plemons. Tikriausiai pasakoti, kaip jų sukuriami personažai yra neįtikėtinai tikroviški, nereikia. (Jie tikrai neįtikėtinai tikroviški.)

Senesniuose režisieriaus filmuose to nepastebėjau, tačiau „Bugonija“ tiesiog dvelkia aktualumu. Įdomiausia tai, kad filme analizuojamos temos yra aktualios ne tik pasauliniu lygmeniu, bet ir ypač Lietuvoje.

Po kultūros bei žurnalistų bendruomenių protestų didžioji dalis visuomenės atkreipė dėmesį į viešojoje erdvėje aktyviai veikiančius antivalstybinius bei poliarizuojančius naratyvus. Dėmesys buvo atkreiptas ir į aktyviai socialiniuose tinkluose veikiančias „botų“ fermas. Visi šie bandymai skaldyti Lietuvą, skleisti melą ir užsiimti antivalstybininko amatu turi vieną bendrą faktorių – sąmokslo teorijas. Dažniausiai neturint faktų ar realių argumentų savo nuomonei pagrįsti, žmonės pradeda naudoti sąmokslo teorijas ir kitus naratyvus, bandydami aiškinti savo įsivaizdavimus ar tiesiog skleisti paprastus melus.

„Bugonijos“ istorijos esminis kirtis ir yra sąmokslo teorijos. Jeigu ne jos, Tedis (Jesse Plemons) su savo pusbroliu (Aidan Delbis) nebūtų pagrobę Mišelės (Emma Stone).

Naudodamasis filmo istorija, asmeniniu supratimu bei Kent‘o, Miami‘o bei Oxford‘o universitetų profesorių, politologų bei tyrėjų Karen M. Douglas, Joseph E. Uscinski, Robbie M. Sutton, Aleksandra Cichocka, Turkay Nefes, Chee Siang Ang ir Farzin Deravi 2019 metais išleistu straipsniu „Understanding Conspiracy Theories“ analizuosiu filmo veikėjo Tedžio įvairių veiksmų motyvus, bandydamas suprasti, kas dėjosi jo vidiniame pasaulyje bei kodėl jis priėmė vienus ar kitus veiksmus. Cituodamas mokslinį straipsnį, tekstą versiu į lietuvių kalbą bei jį paryškinsiu.

Norint pradėti detalesnę analizę reiktų prisiminti pagrindinį „Bugonijos“ veiksmą, (SPOILER ALLERT): Įtikėjęs, jog didžiulės farmacijos korporacijos vadovė Mišelė yra ne žmogus, o ateivė, planuojanti sunaikinti žmoniją, Tedis kartu su pusbroliu pagrobia moterį ir imasi ją kankinti, vildamiesi išgauti tiesą bei per mėnulio užtemimą nuvykti į erdvėlaivį susitikti su jos imperatoriumi derėtis dėl žmonijos išsaugojimo.

Kas yra sąmokslo teorijos?

Kalbant apie sąmokslo teorijas iš pradžių reiktų apsibrėžti, kas jos yra. Remiantis straipsniu, „sąmokslo teorijos – tai bandymai paaiškinti svarbių socialinių ir politinių įvykių bei aplinkybių galutines priežastis, teigiant, kad du ar daugiau galingų veikėjų rengia slaptus sąmokslus.” Filmo atveju, Tedis tikėjo, jog Mišlės kompanija, kurioje pats ir dirbo siuntų departamente, yra atsakinga už CCD (Colony Collapse Disorder) – sunkiai paaiškinamą reiškinį, kurio metu bitės apleidžia savo motinėlę ir palieka koloniją pražūčiai. Tedis manė, jog tai yra ateivių veiklos žemėje įrodymas bei kad žmonės pradės nykti taip pat, visai kaip bitės.

Kodėl Tedis tikėjo sąmokslo teorijomis?

Čia yra įdomesnis klausimas, kuris gali būti atsakytas pasitelkiant įvairiausių argumentų. Vienas jų, kad vieni žmonės tiesiog yra labiau linkę į sąmokslo mąstymą. „Gali egzistuoti tokia tendencija kaip „sąmokslo mąstymas“ arba bendras „sąmokslo mąstymo būdas. <…> Ši idėja daugiausia kyla iš pastebėjimo, kad žmonės, kurie jau tiki tam tikromis sąmokslo teorijomis, greičiausiai tiki ir kitomis.“ Iš šio pastebėjimo mokslininkai kildo mintį, jog  „tai gali rodyti, kad kai kurie žmonės linkę teikti pirmenybę sąmokslo teorijoms dėl neigiamo požiūrio į galingas, nemėgstamas grupes ir oficialius paaiškinimus.“ Paprastai tariant, Tedis tiesiog nemėgo Mišelės. Ji buvo aukščiausioje hierarchijos pozicijoje jo darbo vietoje, ji gyveno prabangų gyvenimą, o jis prastą, ir tai sukėlė pavydą bei neapykantą.

Kalbant apie pagrindinio filmo veikėjo žemą socialinį statusą, svarbu suprasti, jog tai taip pat yra svarbi detalė jo tikėjime sąmokslo teorijomis. „Sąmokslo teorijos yra labiau paplitusios tarp žemo statuso grupių narių, bandančių paaiškinti savo statusą. Iš tiesų, tyrimai rodo, kad žemo statuso socialinių grupių nariai yra labiau linkę pritarti sąmokslo teorijoms nei aukšto statuso grupių nariai.“, „<…> aukštesnis sąmokslo mąstymo lygis koreliuoja su žemesniu išsilavinimo ir pajamų lygiu.“, „viename tyrime sąmokslo teorijų šalininkai dažniau buvo vyrai, nevedę, mažiau išsilavinę, turintys mažesnes pajamas, bedarbiai, priklausantys etninei mažumai ir turintys silpnesnį socialinį gyvenimą.“ Tedis nebuvo itin išsilavinęs, neturėjo antros pusės, gavo mažas pajamas bei jo socialinis gyvenimas praktiškai neegzistavo. Artimiausias jo draugas buvo autizmo negalią turintis pusbrolis Donis (kuriuo, tiesą sakant, jis tiesiog naudojosi), o kiti žmonės jo aplinkoje buvo tik bendradarbiai, kuriems pasakodavo, kaip tuoj viskas susitvarkys ir įsigalios teisybė, bei policininkas Casey.

„Žmonės taip pat gali tikėti sąmokslo teorijomis, kai jų egzistenciniai poreikiai yra pažeidžiami ir tai tampa būdu kompensuoti tuos pažeistus poreikius <…>. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems trūksta veiksnumo ir kontrolės, gali atgauti tam tikrą kontrolės jausmą tikėdami sąmokslo teorijomis, nes jos suteikia galimybę atmesti oficialias versijas ir leidžia žmonėms jaustis, kad jie turi geresnį paaiškinimą. Pagal šį mąstymą, tyrimai parodė, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis yra susijęs su bejėgiškumo jausmu <…>, nerimu <…>, nerimastingo prieraišumo stiliumi <…> ir egzistenciniu nerimu <…>.“

Tedis jautė kontrolės trūkumą, kadangi jo mama gulėjo ligoninėje. Filmo metu suprantame, kad dėl jos komos būsenos ir sunkaus sveikatos sutrikdymo yra kaltas Mišelės farmacijos kompanijos nesėkmingas eksperimentinio vaisto bandymas. Pagrobdamas kompanijos direktorę Tedis vylėsi atliksiąs teisėjo veiksmą. Atkeršys už mamą ir įvykdys teisingumą.  „<…> tyrimai rodo, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis yra stipresnis esant neapibrėžtumui.“ Jis nežinojo, ar jo mama išgyvens, tad stengėsi imti kontrolę sau į rankas.

Kontrolę jis bandė imti į savo rankas ir tada, kai iš nevilties ir kritinio mąstymo trūkumo savo mamai ligoninėje suleido antifreeze‘o.

Tačiau mama svarbi ne tik todėl, kad tapo viena iš motyvacijų pagrobimui, tačiau ir todėl, kad pati savo sūnui įskiepijo sąmokslo teorijas. Vos keliose scenose, kai susipažįstame su Tedžio mama, girdime, kai dar jaunam ji pasakoja, kai ji žino, kad „jie“ vaisto pagalba bando programuoti jos ląsteles, kaip ji tai puikiai supranta, bet daro tai dėl jo. Jau nuo mažų dienų Tedžiui buvo diegiamos sąmokslo teorijos, tad nenuostabu, kad jis jomis įtikėjo.

Kontrolės aspektas „Bugonijoje“ pasireiškė ir kitu akcentu – tvirkimu vaikystėje. Kitas, po pusbrolio, žmogus, kuris kažkiek artimiau bendravo su Tedžiu, buvo policininkas Casey. Filmo metu sužinome, kad, kai Tedis buvo mažas, jį prižiūrėjęs Casey, jį tvirkino. Nors ir pastarasis ne kartą atsiprašė pagrindinio filmo veikėjo, galiausiai Tedis jam atkeršijo.

Toks traumatizuojantis įvykis, įvykęs vaikystėje, sukuria kontrolės trūkumo jausmą, kuris po to žmogų lydi visą jo gyvenimą.

 „Gali būti, jog sąmokslo teorijos leidžia žmonėms jaustis, kad jie turi retą, svarbią informaciją, kurios kiti žmonės neturi, todėl jie jaučiasi ypatingi ir taip padidėja jų savigarba.“ Sąmokslo teorijomis jis bandė pasikelti savo savigarbą, suteikti sau vertę.

Kaip sąmokslo teorijos pasiekė Tedį?

„Bugonijos“ aktualumą supratau, kai filmo metu išvydau sceną, kuomet pagrindinis veikėjas ant dviračio važiuodamas į darbą klausosi sąmokslo teorijų skleidėjų tinklalaidžių.

Gyvename nuolatiniame medijų bei technologijų augimo laikmetyje. Praktiškai nebesugebame atskirti dirbtinio intelekto kuriamo turinio, nuo tikro. Savo informaciją pradedame rinktis iš nebepatikimų šaltinių, o įvairių neaiškių Tiktok‘o ar Facebook‘o paskyrų. Šiuo metu melui skleistis viešojoje erdvėje yra suteiktos visos galimybės. Pasitelkiant DI dezinformacijos skleidėjams yra ypač paprasta sukurti banalų algoritmą, kuris pats skleis nepatikrintą, neoficialią ir dažnai melagingą informaciją. Įdomu tai, jog straipsnyje „Understanding Conspiracy Theories“,kuriuo aš ir remiuosi, interneto veikla yra nesureikšminama. „<…> sąmokslo teorijos internete tikrai plinta, bet retai taip, kaip paprastai manoma. Sąmokslo teorijos neplinta atsitiktinai iš vieno asmens kitam per socialinius tinklus, kaip dažnai manoma <…>. Vietoj to, jos dažniausiai lieka koncentruotos bendruomenėse, kurios jau su jomis sutinka <…>. Nepaisant to, tyrimai rodo, kad internetas atlieka lemiamą vaidmenį skatinant skirtingas ir poliarizuotas internetines bendruomenes <…>.“ Noriu priminti, jog tai yra 2019 metais išleistas mokslinis straipsnis, tad natūralu, jog psichologiniai žmonių veiksniai dar nespėjo pakisti, tačiau viešoji erdvė keičiasi beprotiškais tempais. Manau, kad socialiai tinklai šiuo metu yra pagrindinė terpė dezinformacijai plisti. Mažai technologijų milžinių imasi kovoti su tai. Joms ne tik, kad neapsimoka, tačiau ir sunku tai padaryti, norint įtikti dabartinei JAV vadovybei. Nebegyvename laikais, kai tiesa yra svarbiausia, gyvename laikais, kai tas, kuris garsiausiai rėkia, ir yra teisiausias. (Metu akmenį į Lietuvos polinio lauko veikėjų daržą.)

Be interneto pagalbos, Tedžio nebūtų pasiekusi tokia didelė masė sąmokslo teorijų.

Internetas „Bugonijos“ istorijos gelmėse groja pirmuoju smuiku.

Mokslinį straipsnį „Understanding Conspiracy Theories“ galite rasti čia.