Praskridus Sidabrinėms gervėms norisi jomis pasidžiaugti ir pasidalinti savo mintimis, kadangi po vakar jų tikrai daug. Šiais metais nei vienoje nominacijoje neradau „apvogtųjų“. Žinoma pats gal kai kur apdovanojimą būčiau skyręs kitiems nominantams, tačiau puikiai supratau, kodėl laimėjo tas, o ne kitas. Kiekvienoje kategorijoje gervė atiteko tam, kuris jos buvo labiausiai vertas.

Pradžioje nenoriu lysti į atskiras kategorijas (tą padarysiu vėliau), o tiesiog pasidžiaugti šia kino švente. Visai smagu, kad „Pietinia Kronikas“ atiteko net 12 gervių (už ką, galite susirasti kitame mano įraše „Sidabrinių gervių 2025 laimėtojai“). Filmas to tikrai yra vertas. Tai, kad sugebėjo į sales pririnkti tiek daug žiūrovų, yra tik įrodymas, koks geras yra šis filmas (jeigu dar filmo nematėte, jis jau yra prieinamas Žmonės Cinema). Smagu ir dėl „Akiplėšos“ bei „Murmančių širdžių“. Visgi kokie geri šie metai buvo visai lietuviško kino industrijai.

Na, o dabar noriu palandžioti po kai kurias kategorijas.
Kaip ir spėjau, metų geriausias studento darbas – Pravažiavus Napoleono Kepurę. Filmo režisierius Arnas Balčiūnas vis sugeba nustebinti savo naujais trumpo metro filmais. Bus įdomu kada nors sulaukto jo pilno metro.

Noriu pasidžiaugti Gediminu Jakubka, kuris už filmo „Akiplėša“ garso takelį buvo apdovanotas gerve. Kai rašau šį straipsnį, būtent ir klausausi filmo garso takelio, kurį jūs galite įsigyti vinilo formatu Bandcamp’e.

Jeigu jau kalbame apie „Akiplėšos“ gerves, itin džiaugiuosi Vytautu Katkumi – geriausiu metų operatoriumi. Po „Ąžuolo“ (Lietuvos kino operatorių asociacijos organizuojamų kino operatorių apdovanojimo) patekimo į Narvydo Naujalio rankas už filmą „Pietinia Kronikas“ išsigandau, kad Vytautas Katkus, kuris buvo nominuotas „Ąžuolui“, liks neįvertintas už nuostabų darbą. Tačiau taip smagu, kad jis neliko nepastebėtas ir dabar gali džiaugtis savąja gerve.

Šios dvi akiplėšiškos gervės manęs nesugebėjo taip sujaudinti, kaip Ievos Rupeikaitės gervė už metų geriausią aktorės vaidmenį. Taip džiaugiuosi už Ievą. Be proto smagu matyti tokią jauną, bet tokią talentingą aktorę. Jeigu dar negirdėjote, tai esame su Ieva, Vesta Matulyte ir Saule Bliuvaite papezėję mano tinklalaidėje. Seriją galite rasti čia.

Džiugu ne tik už Ievą, bet ir už visus kitus aktorius, kuriems nusileido gervė. Tai – Irena Sikorskytė, Robertas Petraitis bei Džiugas Grinys. Su Irena, Vaidile Juozaitytė, operatoriumi Narvydu Naujaliu ir Ignu Miškiniu (geriausiu metų režisieriumi) irgi esame pepezėję. Pokalbis čia.

Tikriausiai nieko nenustebino, kad metų geriausias ilgametražis dokumentinis filmas – „Murmančios širdys“, o metų geriausias ilgametražis vaidybinis filmas – „Pietinia Kronikas“.