Režisierius: Emmanuel Courcol
Žanras: Komedija, drama

Tarptautinį pripažinimą pelnęs dirigentas Tibo gastroliuoja po pasaulį. Po netikėtos diagnozės, ieškodamas kaulų čiulpų donoro, jis sužino, kad buvo įvaikintas ir turi jaunesnį brolį Džimį. Šis dirba mokyklos valgykloje ir groja trombonu nedideliame pučiamųjų orkestre. Atrodo, kad juos skiria viskas, išskyrus meilę muzikai. Pajutęs išskirtinį brolio talentą Tibo nusprendžia ištaisyti likimo neteisybę. Džimis ima svajoti apie kitokį gyvenimą.

Kadangi esu baigęs muzikos mokyklą, šis filmas man buvo labai artimas ir asmeniškas. Pats pirmas filmo akcentas, kuris man įstrigo – tai gera muzika. Nekalbu apie orkestrinę muziką, bet apie tą, dėl kurios šių dviejų labai skirtingų brolių keliai neišsiskiria. Galiu tik parekomenduoti po recenzijos skaitymo pasikaustyti „I Remember Clifford“. Ši daina yra filmo ašis, kuri laiko Džimį ir Tibo kartu.

„Fanfaros“ yra komedija, tad tikrai galėsite pasijuokti. Tačiau jeigu nesate komedijos mėgėjas, yra ir visai rimtų bei gilių scenų. Pats filmas yra labai natūralus ir tikroviškas. Tuo jis ir yra išskirtinis, kadangi tokio tikrumo ir paprastumo filmų jau mažai. Jis yra tikras, nuoširdus muzikingas ir tikrai išlaikytas.