„Armandas“
(org. „Armand”)
Režisierius: Halfdan Ullmann Tøndel
Žanras: Drama, trileris
Į mokyklą iškviečiama vieniša mama, garsi aktorė Elisabet. Ji negali patikėti išgirdusi, kad jos šešiametis sūnus Armandas padarė kažką blogo savo klasės draugui. Šią žinią lydi kito vaiko motinos pyktis ir ilgai kauptos nuoskaudos. Elisabet pamažu suvokia, kad kiti mano, jog ji visada yra vaidmenyje. Netrukus prasideda keistas suaugusiųjų žaidimas. „Armandas“ subtiliai atskleidžia suaugusiųjų intrigas, lėtai narpliodamas painų paslapčių ir nutylėjimų tinklą, tačiau vengia pateikti lengvus ir aiškius atsakymus.
Tai yra vienas mano geriausių kol kas matytų Kino pavasario filmų. Pagrindinė šio filmo sėkmės ašis yra tobulas scenarijus. Labai jaučiasi, kad rašymo procesas nebuvo ir istorijos atradimas (dažnai scenaristai pradeda tiesiog rašyti ir žiūri, kur tai juos nuves). Čia režisieriui viskas aišku jau iš anksto. Pradžioje buvo sukurta visa veikėjų priešistorė, o tik tada atsirado visa istorija. Tos mažos detalės ir temos, apie kurias kalba vaikėjai, priverčia žiūrovą susikaupti ir išsinarplioti veikėjų priešistorę bei visas svarbias detales.
Pats filmas kalba labai svarbiomis temomis – incidentai mokykloje, šeimyninės dramos, noras „tiesą“ pasukti savon pusėn. Labai aiškiai rodoma, kaip tikrosios tiesos išsiaiškinimas veikėjams nukeliauja į antrą planą, o pirmame plane – sukurti savąją situacijos interpretaciją. Jeigu jau prakalbom apie interpretacijas, „Armande“ jų tikrai yra. Kadangi žiūrovų tikslas yra išsiaiškinti tikrąją įvykusios istorijos tiesą, jiems teks patiems pradėti tiriamąjį darbą galvoje ir detales dėlioti į savo dėlionę.
Kas mane čia nustebino tai, kad visas veiksmas vyksta tik per vieną dieną. Žinoma, ji labai įtempta, įvairiapusiška ir greitai besikeičianti. Dažniausiai ilgo metro filmai yra kuriami per kelių dienų ar net mėnesių istorijos tarpą, tačiau čia vienos dienos per akis. Taip pat buvo labai netikėta išvysti mistikos elementus, kurių net nežinau ar čia reikėjo. Jie tikrai situacijos nepablogina, bet ir kažko nepriduoda.
Tad jeigu mėgstate interpretuoti ir aiškintis tiesą, „Armandas“ – jūsų filmas.