Režisierė: Silje Evensmo Jacobsen
Žanras: Dokumentika

Payne’ų šeima, apsigyvenusi kaime, miško apsuptyje, susikūrė tobulą gyvenimą. Maria ir Nikas, namuose be ekranų mokydami savo vaikus ūkininkavimo įgūdžių, puoselėja gilų ryšį su gamta. Šis chaotiškas, bet kupinas brangių akimirkų gyvenimas netikėtai pasikeičia įvykus tragedijai, priversdamas šeimą viską pradėti iš naujo. Režisierė Silje Evensmo Jacobsen, kelerius metus filmavusi šią artimus santykius puoselėjančią šeimą, švelniai ir intymiai įamžino jų kovą su sielvartu ir naujo gyvenimo kūrimą.

Buvo labai įdomi patirtis šį filmą palyginti su kitomis festivalyje mano matytomis dokumentikomis. Šioje labai jaučiasi tarpininkas tarp žiūrovų. Tikriausiai todėl, kad praktiškai visas filmas yra nufilmuotas vadinamuoju handheld‘u (kai kamera yra laikoma tiesiogiai ant rankų). Tas natūralus kameros judėjimas prideda savitumo, tačiau kai kurios žiūrovus gali erzinti.

Pats filmas yra tikrai griebiantis už širdies. Tikroviškumas čia labai padeda. Tačiau buvo vienas aspektas, kuris man šiek tik kliuvo – vienos temos per didelis išnaudojimas (nesakysiu kokios). Žinoma, tai yra dokumentika, tad viena vertus klystu sakydamas, kad kažkuri tema buvo išnaudota, tačiau kita vertus, aš, kaip žiūrovas, kartais pajausdavau, jog yra žaidžiama su mano jausmais. Noriu užbėgti ir pasakyti, kad ties šiuo aspektu tikrai galiu klysti, tačiau man taip pasirodė.

Nors man šiame filmo kažko ir trūko, jis suveikė. Tas parodytas tikroviškumas sukūrė reikiamą atmosferą filmui pajusti. Apart to, labai pagelbėjo rodomas kontrastas tarp tėvo ir vaikų. Tas vaikų naivumas ir suaugusiųjų rimtumas padėjo suvokti, kaip į viską galima pasižiūrėti skirtingomis akimis. Kino juosta yra labai jautri, tad tikrai tiks, jeigu norėsite gerai išsiverkti.