Jau už savaitės, kovo 8 dieną, prasidės didžiausias kino festivalis Lietuvoje „Kino pavasaris“. Jo metu kino teatrų repertuarus pripildys filmai iš viso pasaulio ir Lietuvos. Tokių didelių renginių metu daugumai žiūrovų iškyla klausimas: tai ką reikia pamatyti, juk pasirinkimas toks didelis?

„Kino maniako“ redakcija dalinasi filmais, kurių dar nematė, tačiau planuoja pamatyti festivalio metu.

„Vandens chronologija“ (rež. Kristen Stewart)

Plaukimas Lidijai – ne tik sportas, bet ir vienintelė saugi užuovėja bėgant nuo sudėtingos kasdienybės: smurtaujančio tėvo ir emociškai atitolusios motinos. Tačiau baseino ramybė neapsaugo nuo vėlesnių likimo smūgių – maištingos paauglystės, kovos su priklausomybėmis ir sukrečiančios patirties praradus pirmagimį. Lidija nuskęsta savo skausme, kad galėtų vėl išnirti. Kelias į gijimą veda per rašymą ir drąsą priimti savo kūną bei praeitį tokią, kokia ji buvo – nešlifuotą ir tikrą.

„Betono vaikai“ (rež. Saulius Baradinskas)

„Betono vaikai“ – tai trumpo metro filmas apie Lietuvos sovietinių daugiabučių rajono kiemuose augusius vaikus, kuriems trūko tėvų dėmesio ir meilės, kurie kiekvieną dieną bandė išgyventi ir išsilaisvinti nuo smurto gatvėse.

„Tiesiog atsitikimas“ (rež. Jafar Panahi)

Vidurnaktį prie mechaniko Vahido garažo pasirodo apgadintas automobilis. Pasigirdęs vairuotojo kojos protezo girgždėjimas pažadina siaubingus praeities prisiminimus – Vahidas įsitikinęs, kad šis vyras yra režimo pareigūnas, kadaise jį tardęs ir kankinęs. Čia pat gimsta keršto planas. Tačiau ar niekada nematęs savo kankintojo veido jis gali būti visiškai tikras, jog tai tas pats žmogus?

„Alfa“ (rež. Julia Ducournau)

Po vakarėlio trylikametė Alfa grįžta namo su ant rankos grubiai padaryta tatuiruote. Vienišą motiną, gydytoją, ištinka panika – žaizda leidžia įtarti galimą paslaptingos, visuomenėje greitai plintančios ligos užkratą. Nuo jos kenčia ir su priklausomybėmis kovojantis dėdė, o aukos negrįžtamai virsta marmurinėmis statulomis, vėliau – dulkėmis.

„Genialus planas“ (rež. Kelly Reichardt)

Masačusetse, Vietnamo karo fone, bedarbis stalius Džeimsas Bleinas Mūnis, spaudžiamas finansinių sunkumų ir priemiesčio nuobodulio, nusprendžia iš vietos muziejaus pavogti keturis paveikslus. Tačiau svarbiausia čia ne pats nusikaltimas, o po jo prasidėjusi griūtis: nevykęs bėgimas ir akyse yrantis vidurinės klasės gyvenimas. Džeimsas greitai suvokia, kad šedevrus pasisavinti buvo lengva, o išsaugoti byrančią šeimą ir kasdienybės likučius – beveik neįmanoma.

„Prisikėlimas“ (rež. Bi Gan)

Ateities pasaulyje žmonija pasiekė nemirtingumą, tačiau prarado gebėjimą sapnuoti. Sapnai išliko tik saujelės persekiojamų „deliriantų“ sąmonėje. Mokslininkė, vadinama Didžiąja Kita, seka vieną iš jų – paslaptingąjį Fantasmą, gebantį keisti pavidalus ir slėptis celiulioido pasauliuose. Radusi jį nusilpusį, moteris įtaiso jo krūtinėje kino projektorių ir pasineria į kelionę per šešis sapnus – kiekvienas jų įkūnija vis kitą žmogaus pojūtį, kino stilių ir dramatišką XX a. Kinijos istorijos fragmentą.

„2000 metrų iki Andrijivkos“ (rež. Mstyslav Chernov)

2023-iųjų rugsėjį Andrijivkos kaimas tapo viena karščiausių fronto atkarpų. Filmas fiksuoja sekinantį Ukrainos karių kelią – paskutinius du kilometrus iki gyvenvietės išlaisvinimo. Pasitelkus kareivių kūno kamerų vaizdus, žiūrovas įmetamas į patį mūšio sūkurį, kur kiekvienas atkovotas metras kainuoja neįtikėtinas pastangas. Tai dokumentinis liudijimas apie fizinę ištvermę, drąsą ir bekompromisį pasiryžimą, kai pergalė matuojama ne vėliavomis, o išgyventomis sekundėmis.

„Tortas diktatoriui“ (rež. Hasan Hadi)

1990-ųjų Irakas. Devynmetė Lamija mokykloje sulaukia lemtingo burtų traukimo: jai patikėta iškepti tortą Saddamo Husseino gimtadieniui. Sankcijų nualintoje šalyje miltų ir cukraus paieška virsta rimtu iššūkiu – kiekviena klaida gali grėsti kalėjimu ar net mirtimi. Kartu su draugu Saidu ir ištikimu gaidžiu mergaitė klaidžioja po absurdišką diktatūros realybę, bandydama surinkti reikiamus ingredientus. Saldus desertas tampa vieninteliu šeimos skydu nuo negailestingos diktatoriaus rūstybės.

„Dykumos garsai“ (rež. Emilija Škarnulytė)

Tai meditacija apie drąsias vizijas ir tarpgalaktinius „Sun Ra Arkestra“ garsus, pasakojama dviejų grupės narių – Abshalomo Ben Shlomo ir 101-erių metų sulaukusio Marshallo Alleno. Nuo praėjusio amžiaus vidurio Čikagos iki atvirų smėlio kopų – filmas „Dykumos garsai“ tyrinėja peizažą, kosminį dvasingumą ir nenutrūkstamą vieno įtakingiausių ir ilgiausiai gyvuojančių džiazo ansamblių ritmą.

„Išmuštieji iš vėžių“ (rež. Richard Linklater)

1976-ųjų gegužės pabaiga. Ostinas, Teksasas. Paskutinė mokslo metų diena. Vyresniųjų klasių mokiniai ruošiasi negailestingoms pirmokų krikštynoms, o kiti tiesiog bando susiplanuoti geriausią savo gyvenimo vakarą. Ir ateina viena ilga, svaiginanti naktis, kurioje susipina betikslis važinėjimas automobiliu, pirmieji bučiniai ir filosofiniai pokalbiai po žvaigždėtu dangumi.

„Po debesimis“ (rež. Gianfranco Rosi)

Tarp Vezuvijaus ugnikalnio ir Neapolio įlankos plytinti žemė – tarytum milžiniška laiko mašina. Čia senovės Pompėjos griuvėsiai susitinka su gyvybingu, chaotišku šiuolaikinio gyvenimo pulsu. Nuo praeitį tyrinėjančių japonų archeologų, turistų ir kapų plėšikų iki ukrainietiškus grūdus iškraunančių Sirijos darbininkų – filmas fiksuoja pasaulį, kuriame neatsiejamai susipina istorija, religija ir kasdienė kova dėl išgyvenimo.

„Iki pergalės!“ (rež. Valentyn Vasyanovych)          

Naujausias vieno talentingiausių Ukrainos kino kūrėjų Valentyno Vasyanovyčiaus darbas, kuriame jis pats atlieka ir pagrindinį vaidmenį, nukelia į pokarinę Ukrainos ateitį. Karas baigėsi. Kino režisierius Romanas liko be darbo, be sėkmės ir praradęs ryšį su užsienyje gyvenančia šeima. Nors šalis jau išvaduota, tai ne visai ta tėvynė, kurios jis ir daugelis kitų taip ilgėjosi. Kol jo žmona ir dukra Vienoje kuria naują gyvenimą, jis lieka Kyjeve sutrikęs, nerimastingas, bet įsitikinęs, jog vieną dieną viskas pagerės. Kada nors. Tikriausiai. Galbūt.