Rugsėjo 10-oji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
Turėdamas galimybę ir platformą kalbėti sunkiomis ir svarbiomis temomis, nekalbėti negaliu . Šiandien pasaulis mini Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Deja, apie tai dar nėra pakankamai kalbama. Vis dar gyvename visuomenėje, kurioje nekalbėjimas reiškia problemos nebuvimą. Atrodo, kad jeigu apie tai nešnekėsiu, problema pati išgaruos. Tačiau psichologinės problemos nėra išnykstančios. Negydomos jos gali žmogų privesti iki žiauriausio likimo – savižudybės.
Statistika ir savižudybės kino industrijoje
Niekam nenaujiena, kad psichologinės ligos kino industrijoje nėra retas reiškinys. Dažnas industrijos atstovas yra susidūręs asmeniškai arba pažįsta susidūrusius, kurie kovoja su šiomis problemomis. Vos tik 12% kino industrijos atstovų teigia, kad darbas industrijoje yra psichologiškai sveika vieta dirbti, o net 63% sako, kad tai turi neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai, rodo FILM+TV Charity tyrimas.
Taip pat Jungtinėje Karalystėje 2024 metais darytas tyrimas atskleidžia, jog net 30% apklaustųjų per pastaruosius 12 mėnesių galvojo apie savo gyvybės atėmimą, o net 64% svarstė palikti kino industriją, dėl susirūpinimo savo psichologine sveikata. Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria kūrėjai, yra priklausomybės, darbo nepastovumas, finansiniai rūpesčiai, ilgos darbo valandos, didelė konkurencija, toksinė aplinka ir pan.
Noriu pasidalinti ir statistika Lietuvoje. Tiesa, tai bendra statistika, o ne į kino industriją nukreipti duomenys.
Iš 9% mirusių vyrų, kurie mirė dėl išorinių mirties priežasčių, net 27,9% mirė dėl savižudybės, teigia Higienos instituto 2024 metais atliktas tyrimas. Iš 3,4% mirusių moterų, kurios mirė dėl išorinių mirties priežasčių, 16,4% mirė dėl savižudybės. Šiuo metu Lietuva yra antra pagal savižudybių skaičių Europoje.
Kalbant apie savižudybes, būtina paminėti, kokios nenumatytos jos gali būti.
Noriu jums papasakoti apie vieno aktoriaus savižudybę – Robin Williams.
Robin Williams – pasaulinio lygio aktorius, sukūręs ikoniškus vaidmenis filmuose „Dead Poets Society“, „Good Will Hunting“, „Mrs. Doubtfire“, „Night at the Museum“ ir t.t. Taip pat šis aktorius 2014 metų rugpjūčio 11 dieną nusižudė. Manoma, kad aktorius nebegalėjo susitvarkyti su depresija, priklausomybėmis, žiniomis apie demencija su Lewy kūneliais ligą ir kitomis problemomis.
Įdomiausia sąsaja tarp aktorystės ir jo mirties yra vienas vaidmuo, tiksliau frazė.
2009 metais buvo išleistas filmas „World’s Greatest Dad“, kuriame Robert Williams atliko mokytojo Lance Clayton vaidmenį. Noriu pasidalinti tikriausiai žymiausia filmo ištrauka.
Taip, šioje filmo ištraukoje Robert Williams pasako savo vieną žymiausių frazių – „If you’re that depressed, reach out to someone, and remember, suicide is a permanent solution to temporary problems.“
Atrodo, juk net pats Robert 2009 metais pasakoja savo vaidmens supratimą, kad savižudybė yra ilgalaikis sprendimas laikinoms problemos, tačiau po penkerių metų pats nusprendžia sau atimti gyvybę.
Robert Williams tikrai nėra vienintelis kino industrijos atstovas, nusprendęs priimti tokį žiaurų sprendimą, tačiau tai tikrai vienas tų, kuris savo pasirinkimu sukrėtė visą pasaulį.
„O captain! My captain! You will be missed.“
Kaip mes galime padėti?
Pradėkime nuo savęs. Atrodo gal šiek tiek banalu, bet visų negalime priversti imtis pokyčių, tačiau jeigu pradėsime nuo savęs ir savo veiksmų, galime savo aplinkai parodyti taisyklingesnį gyvenimo ar mąstymo būdą.
Nustokime stigmatizuoti psichologinės sveikatos problemas. Socialiniuose tinkluose neseniai išvydau vieną įrašą, kuriame klausiama, ar mes gėdijamės, kai susergame sloga? Ne. Tada, kodėl gėdijamės psichologinių problemų? Tai yra tokios pat ligos, kaip ir kokia sloga. Žinoma, čia reikia įvertinti ir mūsų istorinį kontekstą bei suprasti, kad emocinės sveikatos stigmatizavimas yra atkeliavęs iš sovietinių laikų, kuomet psichologinės problemos buvo matomos, kaip koks žmogaus „brokas“, tačiau gyvename jau laisvoje Lietuvoje, kuri siekia vakarietiškų pažiūrų, tad pats metas sovietinius išmystus palikti istorijos vadovėliuose. Psichologinės ligos yra tokios pačios, kaip ir kitos ligos. Jos nesumažina žmogaus vertės, jo nedaro „kitokiu“. Sergantis žmogus irgi yra pilnavertis žmogus.
Kalbant apie Lietuvos kontekstą, svarbu paminėti ir kitą labai didelę problemą – patyčias. Švietimo sistemoje vis dar nesugebame panaikinti patyčių kultūros. Mokyklose iš vaikų tyčiojamasi, kaip ir seniau, o sukurtos sistemos ne itin veikia.
Kažkas tikrai pasakytų – „uoj kokie visi jautrūs šiais laikais“. Ne, mes ne jautrūs, mes tiesiog išmokome jausti.
Patyčios nėra tik kažkokia problema, kurią gal visai reikėtų sutvarkyti, tai ir viena pagrindinių jaunimo savižudybių priežasčių. Metas užversti šį tyčiojimo puslapį ir atverti naują, empatijos ir supratimo. Kaip šių metų Sidabrinių gervių apdovanojimų ceremonijoje pasakė Algimantas Mikutėnas – „Būkime skirtingi, o ne geriausi“. Mokykimės suprasti vienas kitą, užjausti ir palaikyti, o ne įžeidinėti ir menkinti dėl kitoniškumo. Žeminimo nėra vertas nei vienas žmogus.
Na ir žinoma, nebijokime kreiptis pagalbos. Nėra gėda kreiptis pagalbos, tai drąsu ir teisinga. Puikiai suprantu, kuomet žmonės bijo kreiptis psichologinės pagalbos, dangstydamiesi laiko neturėjimo ar reikalingumo nebūvimo skraiste, bet galiu pasakyti, kad nesikreiptus pagalbos geriau nebus. Ignoruojama problema neišgaruoja, ji tyliai įleidžia šaknis ir stengiasi misti tavimi. Jos tikslas plisti ir tave suėsti, tačiau aš žinau žmogų, kuris jai to daryti neleis. Tai tu!
Pagalbos prašymas nėra silpnumo parodymas, tai drąsos simbolis.
Kur kreiptis pagalbos?
Pagalbos moterims linija – 8 800 66366
Sidabrinė linija – 8 800 80020
Skubi pagalba – 112
Daugiau kontaktų galite rasti čia.
