„Kino pavasaryje“, ko gero, ne vienam į akį kritęs filmas vilioja pamatyti naują 2026 metų komišką kanadiečių kino juostą „Suaugusiųjų žaidimai“ („Follies“). Tikriausiai, sakyti net nereikia, jog net pavadinimas byloja, kad šis filmas ne vaikams. Įdomu tai, jog pačią juostą režisavo Ericas K. Bouliannas, kuris taip pat atlieka ir pagrindinį vaidmenį.

Filmo istorija ganėtinai blanki. Visas veiksmas sukasi apie susituokusią porą Žiuli (aktorė Catherine Chabot) ir Fransuą (aktorius Éric Kamala Boulianne). Santuokoje praleidę virš 16 metų ir sukūrę šeimą su dviem dukromis jie jaučiasi, jog gyvenime kažko trūksta. Neilgai svarstę jie prieina išvadą, kad gyvenimas galėtų tapti linksmesnis, jei būtų daugiau galimybių save išreikšti seksualiai. Pora nusprendžia išmėginti atvirų santykių santuoką (angl. „open marriage“). Tai reiškia, jog jie vis dar išliks ištikimi vienas kitam, tačiau galės užsiimti lytiniais santykiais su kuo nori. Tiesa, viskas nėra taip paprasta. Nors porelė ir nusistato bei užsirašo taisykles ką gali daryti ir ko ne, vis vien iškyla sunkumų. Akivaizdu, jog romantiniai ir lytiniai santykiai skiriasi, tačiau vis vien tiek Žiuli, tiek Fransua nesijaučia visiškai laimingi matydami vienas kitą su kitais asmenimis lovoje. Žiūrint filmą man kilo gan paprastas klausimas: kodėl neapsilankius pas psichiatrą ar porų konsultantą? Šis filmas yra tikra fikcija, nes vietoje to, kad išspręstų santykių problemas pasikalbėję, minėtoji porelė pastato visą savo gyvenimą ant kortos su idiotišku planu mylėtis su nepažįstamais.

Vienas su kitu jie kalba nedaug, tačiau prie savo mažamečių dukrų aptaria nemažai savo seksualinio gyvenimo aspektų, kas atrodo tikrai nepriimtina, ypatingai išvydus sceną, kai viena iš mergaičių vis dar šoka pagal pradinių klasių dainas kaip „Gummy bear”. Vaikams tokių dalykų žinoti tikrai nėra reikalo, bet tiek Žiuli, tiek Fransua paaiškina savo atviros santuokos planus vaikams gan detaliai, o dėl tokio vaikų auklėjimo tėvai iškviečiami į mokyklą pasiaiškinti, ko pripasakojo savo vaikams, nes dukros dabar giriasi savo klasiokams apie savo atvirų santykių tėvelius.

Pats filmo tempas jaučiasi gan lėtas dėl monotoniškai skambančių muzikos takelių ir pačių aktorių būdo, jų blankaus personažų perteikimo. Verta paminėti, jog kai kur uždelsiamos scenos, pasireiškiančios per lėtus dialogus ir kameros nukrypimą į atsitiktinius vaizdus, pabrėžia situacijų rimtumą, nejaukumą arba komiškumą, tačiau uždelsimas jaučiamas ir vaidyboje. Pavyzdžiui, žmoną vaidinanti aktorė nuolat pasirodo kiek drovi ir dažnai nutylinti tikruosius savo jausmus. Jos veido išraiškos pasako kur kas daugiau, nes galima nesunkiai pastebėti kada jaučiamas pasimetimas, įskaudinimas, o kada pyktis.

Aktorius, atliekantis vyro vaidmenį, ne ką prasčiau suvaidina neišsakytas emocijas. Geriausiai jis išreiškia pavydą arba sumišimą. Pagirtina tai, jog filmui pasiekiant finalą, atsiskleidžia daugiau aktoriaus gebėjimų vaidinti stipraus konflikto scenas. Šis akivaizdžiai įsiutęs ir pakeltu tonu pagaliau išsako kas vis dėlto jam neduoda ramybės santuokoje. Ar buvo verta taip ilgai tempti gumą iki paskutinių minučių, kad filme būtų išspręstas visas konfliktas? Tikrai ne. Jei minėtoji porelė būtų pačio pirmo pokalbio apie atvirą santuoką metu pasikalbėję atviriau, dauguma konfliktinių situacijų nebūtų tokios aršios.

Nuo tos akimirkos ir pasipylė visas ištvirkavimo gausybės ragas.

Negalima vien peikti, tad kur pliusai?

Filmas nuosekliai, bet saikingai naudoja humorą. Jis pasireiškia atsitiktinėse situacijose, pavyzdžiui, kaip statybinių prekių parduotuvėje, kur pora mėgina išsirinkti grandines šiurkštesniems žaidimams lovoje. Vyras be jokio gėdos jausmo vidury parduotuvės pamėgina apsivynioti grandines ant riešų, kad suprastų, jam tai patinka, o galbūt reikėtų ko nors stipresnio. Žmonai tai nelabai prie širdies, ji dairosi ar niekas šių vyro eksperimentų nemato, bet pati scena nesijautė lyg per prievartą būtų mėginama kišti humorą. Tai didelis pliusas. Humoras filmui suteikė atsipalaidavimo ir leido pasijausti lyg būtume net pagrindinės porelės namuose, pavyzdžiui, kai šie ginčijasi.

Filme nemaža pokalbių tiek apie lytinius santykius, tiek ir tokių santykiavimo scenų. Kartais jausdavosi, jog to per daug. Pavyzdžiui, žmona pradeda ne vietoje ir ne laiku flirtuoti su bendradarbiu, vėliau užsiiminėja lytiniais santykiais darbo vietoje. Tai tikrai nebuvo būtina, nes nors filmas ir bando nešti pozityvumo žinutę ties seksualinėmis temomis, tai jautėsi perspaustai. Visas scenarijus sukasi tik apie lovą.  Ne visiems visą parą galvoje vien seksas. Abu personažai pasirodė normalūs, atsakingi ir suaugę asmenys, kol nepradėjo savo atviros santuokos. Nuo tos akimirkos ir pasipylė visas ištvirkavimo gausybės ragas. Tikrai nieko blogo tyrinėti seksualumo ribas, tačiau buvo ne viena scena, kai tėvai savo dukroms bando paaiškinti tokius dalykus ir pasikartosiu: tai tikrai nebuvo reikalinga įtraukti į filmą, nes jautėsi labai netikroviškai. Koks normalus tėtis ar mama su pasididžiavimu aiškintų savo seksualinio gyvenimo ypatumus vaikams?

Jei nesate mėgėjas(-a) matyti daug apnuoginto žmogaus kūno, greičiausia filmas netaps jūsų mėgstamu, tačiau jį verta pamatyti dėl kitų priežasčių, nes jis vulgarus, tačiau atviras.

Daugelis, ko gero, susigūžia ir nemaloniai pasijunta, kai kalba eina apie tai, kas ką kas mėgsta lovoje. Galbūt tai viena ar kita seksualinių žaidimų forma, bet vis vien kalbėtis apie tai, net su artimiausiais draugais, nėra labai malonu. Būtent tokių pokalbių filmas vengia mažiausiai. Bene visuose filmo dialoguose mėginama parodyti, jog nėra nieko blogo diskutuoti bei aptarti intymiausias gyvenimo detales, kad ir kokios jos būtų, bet viskam yra savas laikas ir vieta. Filmas nenustumia to į šalį, o kaip tik bando atkreipti žiūrovo dėmesį, tačiau tai ne visada pavyksta sėkmingai. Dažnai lengva pagauti save galvojant, jog taip realybėje jau nebūna. Pavyzdžiui, žmoną darbe užkalbino homoseksuali pora ir pakvietė pasilinksminti. Nors darbo pamaina dar nesibaigė, ją stebuklingai užtaria bendradarbis ir sutinka atlikti dvigubą darbą, kad tik ši galėtų pabėgti į lovą su dviem merginomis.

Nieko blogo turėti vienos nakties nuotykius, tačiau niekas, kam teko dirbti aptarnavimo srityje su šypsena veide naktinės pamainos metu, neleistų bendradarbiui išeiti, kai to priežastis yra tik seksas.

Viską apibendrinant, tikimybė, jog filmo neįvertins jaunesni suaugusieji yra nemaža. Šis filmas bus puikiai suprantamas jau ne vienerius metus santuokoje gyvenantiems žiūrovams ar apskritai ilgalaikius santykius palaikantiems žmonėms. Žinoma, vietomis filmas nejaukus ir komiškas, tačiau visas bendras rezultatas visai smagi komedija, kuri leidžia vietomis patiems susimąstyti ir apgalvoti intymius klausimus. „Suaugusiųjų žaidimai“ geba parodyti dažną esminę bėdą, jog santykiuose svarbiausia yra atvirumas bei daug kalbėtis, kol nelieka nieko neišsakyto.