Režisierius: Luis Ortega
Žanras: Drama

Remas Manfredinis – legendinis žokėjus, tačiau jo savidestruktyvus elgesys ima nustelbti talentą ir griauna santykius su mylima mergina Abrile. Priartėjus svarbiausioms jo karjeroje lenktynėms, kurias laimėjęs išsivaduotų nuo skolų mafijos bosui Sirenai, Remo patiria sunkią galvos traumą, dingsta iš ligoninės ir klaidžioja Buenos Airių gatvėmis. Praradęs tapatybę jis pamažu atranda save iš naujo. Tačiau Sirena pasiryžęs žūtbūt jį surasti – gyvą ar mirusį.

Tikrai vienas įdomiausių Kino pavasario filmų. Jo kitoniškumas – nenuspėjamas scenarijus. Šiame filme viskas vyksta labai nenuspėjamai, kas žiūrovui priduoda specifinio poskonio. Nustebino, kad pagrindinis veikėjas dažniausiai tiesiog tyli, kas gali būti kliūtis veikėjo supratimui, tačiau tylėjimas buvo Remo veikėjo išskirtinumas. Įdomi bei išskirtinė ir jo kaita. Tiesiog net logiškai būtų man sunku paaiškinti kas ten kur įvyko.

Filmas pilnas muzikos, kuri leidžia pilnai įsijausti į Pietų Amerikos kultūrą. Turime ir šokio scenų, kurios labai gerai susižiūri. Taip pat labai stipri yra kinematografija. Apart visų techninių aspektų „Žokėjus“ pasižymi ir išskirtiniu siužetu.

Nors filmo praktiškai nesupratau jis man suveikė. Kažkodėl jis man patiko. Gal dėl savo laisvės, gal dėl išskirtinumo. Tad jeigu norite išskirtinės patirties – žinote, ką daryti!