Režisierius: Edward Berger
Žanras: Drama, trileris

Popiežiui netikėtai mirus nuo infarkto, kardinolas Tomas Lorencas (aktorius Ralphas Fiennesas) sužino, kad paskutiniuoju savo įsaku Šventasis Tėvas paskyrė jį vadovauti konklavai – šventam, daugybę šimtmečių nesikeičiančiam ir vienam paslaptingiausių žmonijos ritualų, skirtų išrinkti naują popiežių. Naujojo popiežiaus rinkimuose yra keturi favoritai – visi su savo paslaptimis, slaptais ginklais ir stulbinančiai pasaulietišku noru laimėti. Iš arti stebėdamas pamažu vis aštrėjančią kovą, Lorencas supranta, kad jis netikėtai atsidūrė sąmokslo, galinčio supurtyti pačius Katalikų bažnyčios pamatus, centre.

Konklava yra vienas slapčiausių bei seniausių popiežiaus rinkimų metodų. Jo metu kardinolai suvažiuoja į Romą iš viso pasaulio ir užsidaro nuo išorinio pasaulio iki naujojo popiežiaus išrinkimo. Būtent apie šį procesą rašė Robert Harris tokio pačio pavadinimo novelėje, pagal kurią šis filmas ir yra remtas.

„Konklava“ yra išskirtinis filmas dėl jo pagrindinio aktoriaus – šių metų Oskaro nominanto už geriausią pagrindinį vaidmenį Ralph Fiennes. Jo aktoriniai sugebėjimai tikrai niekam nėra naujiena ar koks nors atradimas, tačiau šiame filme jis išsiskleidžia visomis savo spalvomis. Man asmeniškai žymės nepaliko, tačiau veikėjas tikrai atskleistas gerai.

Kadangi šio filmo veiksmas nėra labai įtemptas ar greitai besikeičiantis, žiūrovus susidominti teko kitaip – nuostabia kinematografija. Šis ašis tikrai yra stiprioji ir be jos filmas tikrai daug ką prarastų. Puikai įkomponuoti kadrai, tikroviškos, bet nerealistiškų atspalvių spalvos žiūrovo akį prijungia prie ekranų bei išjungia vidinį laikroduką, kuris negalvoja, kada ta „Koklava“ pasibaigs. 

Šiame kūrinyje taip pat labai gerai atsiskleidžia ir dabartinio politikos spinduliai. Liberalių pažiūrų bei radikalių konservatyvių jėgų kova veda šį filmą iki jo kulminacijos. Baiminamasi, kad gėrio siekiantiems kardinolams, jų pačių asmeninės ambicijos gali pakišti koją, tačiau filmas baigiasi niekam nenumatyta gaida, kuri vis save bando atskleisti.

Kadangi „Konklavos“ veiksmas vyksta krikščioniškoje aplinkoje, akivaizdu, kad bus reiškiamos ir šios bendruomenės problemos. Viena iš jų – moterų „neegzistavimas“. Pagrindinę vienuolę vaidina nuostabi aktorė Isabella Rossellini, kuriai šis vaidmuo yra ypač artimas, kadangi augo panašioje aplinkoje, kaip ir jos personažas. Analizuojama, kodėl net ir XXI amžiuje vienuolės atlieka tokias menkas pareigas. Kodėl gi joms negalima būti kunigėmis ar net atlikti popiežiaus pareigų? Tačiau jos prie tokios priespaudos jau yra pripratusios bei prisitaikiusios. Gal ir sunku pripažinti, bet būtent jos vadovauja šiam paradui. Vienuolės turi akis ir ausis, kurių pagalba gali daryti įtaką įvairiausiems sprendimams. Kartais juos net palenkti savo pusėn.

Vieną iš svarbiausių „Konklavos“ temų jums negaliu atskleisti, tačiau galiu duoti užuominą, kad tai yra susiję su viena olimpinių žaidinių drama.

Tikiuosi, kad šį filmą peržiūrėsite ir apmastysite jo analizuojamas temas.