Tik kinomaniakas.lt:
-
„Sidabrinės gervės“ nominacijos: kodėl garso režisūros ir kompozicijos kategorijose nebuvo nominuota nė viena moteris?
Balandžio 28 d. paskelbus Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominacijas, viešojoje erdvėje kilo diskusijos. Kino bendruomenė atkreipė dėmesį, kad geriausių kompozitorių ir garso režisierių kategorijose tarp dešimties nominuotų profesionalų nėra nė vienos moters. Skaičiai rodo, kad tai nėra paprastas atsitiktinumas, o veikiau tendencija, trunkanti beveik du dešimtmečius – nuo pat apdovanojimų pradžios 2008-aisiais. K…
-
Vyriškumo kaina „Smėlio užtvankoje“
Kroatų režisierės Čejen Černić Čanak ilgametražis filmas „Smėlio užtvanka“ (kroat. Zečji nasip) – vizualiai tamsi ir atmosferiška drama apie pirmąją meilę, priverstą slėptis socialinių normų šešėlyje. Mažame Kroatijos kaime, kuriam vis didesnę grėsmę kelia kylanti upė ir artėjantis potvynis, Marko (akt. Lav Novosel) gyvenimas atrodo suplanuotas ir labai aiškus: jis ruošiasi tapti automobilių mechaniku ir…
-
„AURORA“: pasijusti tikrais kino kūrėjais
Nekantrus laukimas tamsoje. Oras įsielektrinęs nuo smalsaus jaudulio. Ir tada… šviesa! Spalvingi spinduliai tokie netikėti, stebuklingi, pripildantys atradimo džiaugsmo. Kalbu apie aurorą, šiaurės pašvaistę, ir apie „Aurorą“ – Lietuvos moksleivių kino festivalį, balandžio 17–18 dienomis praūžusį Vilniuje. Pagal šią paralelę ir gimė festivalio pavadinimas, taip pabrėždamas jauno balso ypatingumą ir suteikdamas jam galimybę būti išg…
-
„Kino pavasaris“: džiaugsmai ir vargai
Šiemet „Kino pavasario“ metu pažiūrėjau daugiausiai filmų, kiek esu mačiusi bet kokiame festivalyje. 12 trumpametražių ir 20 ilgametražių filmų per dvi savaites yra mano asmeninis rekordas ir turiu įtarimą, kad artimiausiu metu nepavyks jo pagerinti. Reflektuodama festivalį kiek nustebau – didžioji dalis matytų filmų man vienaip ar kitaip patiko. Be abejo, netrūko ir mažiau žavingų…
-
Interviu su „5-os dienos festivalio“ organizatoriumi, režisieriumi Laurynu Bareiša: norime, kad kinas taptų priežastimi žmonėms susitikti ir kalbėtis
2025–ųjų spalio 5–oji, Lietuvos kultūros lauko darbuotojų iniciatyva, tapo viena reikšmingiausių dienų pastaraisiais metais. Tą sekmadienį per visą Lietuvą aidėjo Čiurlionio „Jūra“, o pilietiškai aktyvių žmonių dėka vyko įvairiausių renginių: nuo nemokamų muziejų, teatrų, galerijų, viešų paskaitų iki lietuviško kino seansų ir net meninių instaliacijų. Nuo pat ryto iki vėlaus vakaro visoje šalyje, skirtinguose kultūros,…
-
„Renovacija“: ar toks ir bus gyvenimas?
Kovo 22-ąją su žiūrovais atsisveikino dvi savaites trukęs „Kino pavasaris“. Baigėsi šventiškas šurmulys laukiant filmo, baigėsi klausimai „ką žiūrėsi?“ ir „kas patiko?“. Žiūrovams liko tik pasipildę matytų filmų sąrašai bei žalias katarsis. Nors festivalis ir pasibaigė, keli filmai leidžia jam neformaliai tęstis, toliau laukdami žiūrovų kino teatrų salėse. Vienas tokių filmų – Gabrielės Urbonaitės romantinė…
-
Ar tikrai nėra kitos išeities?
Oskarus aplenkęs, bet žmonėms įspūdį palikęs filmas „Nėra kitos išeities“ yra apie visuomenę, kurioje darbas ir reputacija yra svarbiau už žmogiškumą. Park Chan-wook jau yra žinomas režisierius dėl jo praeitų filmų, kuriuose taip pat daug žiaurumo ir pabrėžimo, kad sistema, kurioje gyvename, dažnai priverčia žmones nebesijausti asmenybėmis. Veiksmas vyksta Pietų Korėjoje, kurioje darbo kultūra yra…
-
„Sentimentali vertė“ arba aš noriu turėti namus
Ne kartą esu galvojęs, kiek mes esame savo tėvų kopijos. Kiek mumyse yra jų, o kiek mūsų? Mintis, kad galbūt tos tėviškos šaknys yra neišraunamos, šiek tiek baugina, kadangi norisi būti savimi, o ne kažkieno pigi kopija, tačiau tikriausiai visi sutiksime, kad mes esame tam tikri savo tėvų klonai, norim to ar ne. Šio filmo…
-
Kristin Stewart debiutas „Vandens chronologija“: kiek mylių reikia nuplaukti, kad atrastum save?
Kristin Stewart debiutinio ilgametražio filmo „Vandens chronologija“ premjera įvyko 2025 m. Kanų kino festivalyje, programoje „Ypatingas žvilgsnis“ (Un Certain Regard). Tai intensyvi biografinė psichologinė drama, sukurta pagal 2011 m. pasirodžiusį to paties pavadinimo Lidijos Yuknavitch autobiografinį romaną. Oregone kuriančios rašytojos kūrybinis identitetas neatsiejamas nuo jos lietuviškų šaknų: prosenelių Juknevičių pavardės i…
-
Gyvenimiškos detalės kine: Joachimo Triero retrospektyvos refleksijos
Apie norvegų režisierių Joachimą Trierą pirmą kartą sužinojau, kai 2021 m. pasirodė filmas „Blogiausias žmogus pasaulyje“. Filmas gavo ne vieną reikšmingą nominaciją įvairiuose tarptautiniuose apdovanojimuose, o Kanų kino festivalyje Renate Reinsve buvo apdovanota geriausios aktorės prizu už pagrindinės veikėjos Julie įgyvendinimą. Tuo metu perskaičiau ir girdėjau daugybę labai teigiamų filmo atsiliepimų, tačiau nors ir atkreipiau…